Kaip „užsitarnauti“ homofobo etiketę?

Tai nėra sudėtinga. Viešojoje erdvėje homofobiškomis pažiūromis apkaltinami arba „homofobo“ etiketę užsitarnauja žmonės, kurie viešai išsako savo nepritarimą homoseksualiems santykiams, vaikų įsivaikinimui homoseksualų šeimose, LGBT paradams, LGBT vėliavos ar simbolių platinimui viešose erdvėse. Galite būti pavadintas „homofobu“, jeigu nesutinkate, kad vaikai mokyklose būtų mokomi apie homoseksualumą ir translytiškumą arba jeigu viešai pasisakysite už tradicinę šeimą, tradicines vertybes, išsakysite savo krikščioniškas pažiūras homoseksualumo klausimu.

Svarbu paminėti, kad savo nuostatas, poziciją, nuomonę visada reikia reikšti mandagiai, pagarbiai, nepažeidžiant kito žmogaus orumo. Tačiau didžiausia problema yra tame, kad „homofobija“ apkaltinami ir tie žmonės, kurie savo nepritarimą išreiškia taikiai (kiti net ir nereiškia). Susidaro įspūdis, kad žmogus nebeturi teisės turėti kitokios nuomonės, nuostatos ar vertybių, jei jos nesutampa su LGBT ar juos palaikančių asmenų nuostatomis – kad visi turi vien tik sutikti ir priimti LGBT bendruomenės nuostatas bei reikalavimus, nes priešingu atveju bus išvadinti „homofobais“. Stebint viešą erdvę darosi aišku, kad „homofobo“ etiketė naudojama ligotai, nepagrįstai. Ją naudojantys politikai, kalbėtojai, žurnalistai, LGBT atstovai yra nepakaltinami ir regis atleisti nuo bet kokios teisinės atsakomybės, turintys neliečiamybės statusą. Tai tartum kokia burtų lazdelė, kuria pamojavus, turi tuoj pat liautis diskusijos.

Aiškumo dėlei pateikiame pavyzdį (ar tai situacija iš realaus gyvenimo – spręskite patys): vieno miesto mokytoja viename iš socialinių tinklų paviešina savo nepritarimą LGBT organizuojamoms eitynėms. Įrašas elementarus: „Gėjų eitynėms NE“. Jokių pasityčiojimų, jokių apvardžiavimų – tiesiog viešai išsakytas nepritarimas gėjų eitynėms (galbūt mokytoja nepritaria homoseksualizmo platinimui šalyje, o galbūt gyvena netoli eitynių maršruto ir nemėgsta triukšmo – niekas nežino, nes mokytojos neklausė). Mokytoja pavadinama „homofobe“, jos paskyros nuotrauka su užrašu „homofobė“ platinama LGBT grupėse, o sužinojus, kad yra moteris dirba mokytoja, nusprendžiama, kad ji kelia grėsmę vaikams, nes moko nemeilės ir diskriminacijos. Apie tai sužino mokyklos personalas, vaikai, tėvai. Kyla didelis šaršalas, mokytoja per plauką išsaugo savo darbą. Pažemintas mokytojos orumas, pakenkta reputacijai, o mokytojos taip iki šiol niekas ir nepaklausė, kodėl ji pasidalino tuo įrašu savo paskyroje. Mokytoją „homofobija“ apkaltinę asmenys lieka nenubausti. Panašu, kad pats žodis homofobas yra toks reikšmingas ir svarbus, kad jį naudojantys asmenys negali būti neteisūs. Skamba neįtikėtinai, bet tokia yra šių dienų realybė.

Ką reiškia žodis „homofobas“?

Labiau pasidomėję žodžio homofobija kilme, nustebsite. Iki 1965 m. šis žodis nebuvo žinomas, nes neegzistavo. Jį 1965 m. „išrado“ amerikiečių psichologas George Weinberg. 1972 m. tas pats psichologas sukonkretino žodžio homofobija apibrėžimą. Toks terminas buvo su džiaugsmu priimtas viso LGBT judėjimo ir štai dabar mes savo gyvenimus cenzūruojame net šimto metų neturinčia fraze (palyginimui: terminai homoseksualus, heteroseksualus išrasti tokio Karl Maria Kertbeny ir pradėti vartoti prieš 150 metų; tuo tarpu Biblijos citatai, kurioje įsteigiamas vyro ir moters šeimos modelis yra apie 3,500 metų).

Štai keli „homofobijos“ apibrėžimai:

Homofobija – tai neklinikinės kilmės terminas, apibūdinantis baimę arba panieką homoseksualams ir iš to sekančius veiksmus. Jis taip pat apibūdina homoseksualų diskriminaciją. 15min.lt

Tai neklinikinės kilmės terminas, apibūdinantis neracionalią baimę homoseksualams, jų vengimą ar diskriminaciją. Wikipedia

Tai netolerancija, neapykanta, panieka ar baimė nukreipta į homoseksualius žmones. „Homofobija“ nėra klinikinės kilmės terminas, tačiau yra plačiai naudojamas visame pasaulyje. Delfi.lt

Tai baimė ar pyktis jaučiamas* homoseksualių ar biseksualių žmonių atžvilgiu. „Homofobija“ gali būti internalizuota – tai savo seksualinės orientacijos neigimas ir (ar) susitaikymas su heteroseksualumu kaip vieninteliu „teisingu“ seksualumo modeliu. LGL.lt

* Įdomu, kaip vienų jaučiami jausmai privalo būti toleruojami (love is love), o kitų jaučiami jausmai smerkiami (baimė, pyktis). Juk ir tie, ir tie jausmai nepriklauso nuo pačio asmens – naudojame LGBT išreikštą argumentaciją.

Tai baimė, neapykanta, diskomfortas, nepasitikėjimas išgyvenamas dėl homoseksualių, biseksualių, transseksualių asmenų. Dažnai šios baimės šaknys slypi konservatyviose religinėse pažiūrose. Ši baimė pasireiškia diskriminacija, apsivardžiavimais, prievarta prieš LGBT asmenis. PlannedParenthood.org

Kelios svarbios pastabos:

1. „Homofobas“ yra labai plačiai apibrėžtas terminas, kuris dėl savo nedetalumo gali būti pritaikomas kone 99% žmonių. Be to, šis terminas nėra klinikinis, o tai reiškia, kad jį galima naudoti visur, visaip ir visada, net ir remiantis vien savo subjektyvia nuomone. Terminą vartojantys asmenys neturi pateikti jokių įrodymų dėl termino vartojimo pagrįstumo, nes nėra nustatyta ribų ir taisyklių, kaip šį terminą galima ar negalima vartoti. Taip pat nėra nustatyta atsakomybė ar pasekmės už neteisingą termino vartojimą, nes termino „homofobas“ neteisingai pavartoti neįmanoma.

2. Sprendžiant iš apibrėžimų, „homofobas“ – tai žmogus, kuris jaučia baimę, neapykantą, panieką visiems LGBT asmenims. Jei LGBT asmenų ratas plėsis (tai rodo prie akronimo atsiradęs + ženklas), tuomet daugės ir homofobijos apraiškų, nes norint nebūti „homofobu“ reikia priimti visus, kas slepiasi už +, o tam reikės gerokai praplėsti visuomenės vaizduotę.

Kas gi slepiasi už LGBT+? Tai interseksualai, queer, aseksualai, non-binary, pansexual, demiseksualai, poliamorai ir pan. Pasigilinkim.

Queer – žmonės, kurie nėra tikri dėl savo seksualinio identiteto.
Interseksualai – žmonės, kurie gimsta turėdami abiejų lyčių požymius (laikomas reprodukcinės sistemos sutrikimu).
Poliamorai – asmenys, kurie pasirenka mylėti kelis partnerius vienu metu.
Aseksualai –  asmenys, neturintys jokio lytinio potraukio.
Panseksualai – asmenys, jaučiantys potraukį visoms lytims.
Biseksualai – asmenys, gebantys jausti potraukį tiek vienai, tiek kitai lyčiai.
Transeksualai – asmenys, kurių lytis skiriasi nuo biologinės lyties.
Shemale – asmenys, kurie prisiima priešingos lyties garderobą, seksualumą.
Sexualy fluid – kada asmens lytinė tapatybė nėra pastovi, gali kisti.
Nebinarinis – asmuo, kuris sau nepriskiria jokios lyties.

Teoriškai, kiekviena seksualumo apraiška turi turėti savąjį fobijos atitikmenį: bifobija, transfobija ir pan. Tačiau praktika rodo, kad vieša erdvė nesismulkina – „homofobas“ yra tas, kuris nepriima LGBT+ asmenų. Taigi, turite sutikti su visomis seksualumo formomis. Jeigu jūsų moralinė nuostata, tikėjimas neleidžia pritarti poliamorams (kai vienas kitą myli, kartu gyvena daugiau nei du asmenys – mini mišri komuna), galite būti pavadintas „homofobu“. 

3. Diskriminacija. Labai plačiai nuskambėjo krikščionio konditerio istorija: kai jis dėl savo tikėjimo atsisakė gėjų porai gaminti vestuvių tortą. Kita pora dėl savo tikėjimo atsisakė priimti gėjų porą į savo viešbutį. Abejais atvejais krikščionių poros buvo apkaltintos diskriminacija. Stabtelkim ir pamąstykim. Ar reikalauti atsižadėti savo tikėjimo ir imtis karingų veiksmų tikinčiajam atsisakius (teismo procesas) yra tolerancija? Ar reikalauti kažko, ko žmogus negali atlikti dėl savo sąžinės balso, nėra prievarta? Minėtas konditeris bylą laimėjo, tačiau viešbučio savininkai, o kitoje situacijoje tinklapių kūrėjas, floristė, buvo nubausti pinigine bauda už tai, kad atsisakė aptarnauti tos pačios lyties vestuves. Peršasi akivaizdus klausimas – o kodėl nesikreipus paslaugų kitur?

Ką daryti, jei mane pavadino „homofobu“?

1. Neįsižeisti ir neatsakyti tuo pačiu.

2. Nekaltinti savęs dėl to! Jei jus pavadino „homofobu“, tai dar nereiškia, kad jūs padarėte kažką negero. Nustatyti ar jūsų mintys, žodžiai, veiksmai netapo neapykantos kalba, t.y. jūs nukreipėte savo pyktį į LGBT asmenį, o ne į jo daromą nuodėmę. Jei jūs pykstate ir nekenčiate nuodėmės, tai yra normali ir sveika reakcija. Terminas „homofobas“ yra naudojamas labai plačiai ir nesilaikant jokių apibrėžtų taisyklių.

3. Paaiškinkite, kad jūs nei bijote, nei nekenčiate LGBT asmenų ir kad pavadinti žmogų „homofobu“ yra neapykantos kalba.

4. Paaiškinkite, kad pagarbiame bendravime galime išsakyti savo nuomonę ir tuo pat metu nesutikti su žmogaus atliekamu veiksmu, pasirinkimu, tačiau neturime teisės teisti pačio žmogaus. Viena yra pravardžiuoti kiekvieną nesutinkantį su tavo nuomone „homofobu“ ir visai kas kita pasakyti, kad tu nesutinki su Jono ar Petro išsakyta pozicija, nuomone dėl homoseksualių santuokų.

Heterofobas, kristofobas

Ar yra „homofobui“ priešingų etikečių? Kaip reikėtų pavadinti ar kokiai fobijos kategorijai priskirti LGBT asmenį, kuris diskriminuoja, jaučia baimę, neapykantą, diskomfortą, nepasitikėjimą, tradicinės orientacijos žmonėmis? Arba krikščionimis? Nors ir plačiai nevartojamos, tačiau visgi yra paplitusios ir tokios etiketės – kristofobija ir heterofobija. Pirmoji baimė turi labai stiprius antikrikščioniškus sentimentus, o antroji nukreipta prieš heteroseksualius asmenis.

Bet kuri žmogui kabinama etiketė yra neapykantos kalba ir priešiškumo kurstymas

Ar tai būtų homofobas, ar heterofobas, ar kristofobas – įvardinti žmogų, o ne jo atliekamą veiksmą iš esmės yra neapykantos kalba. (Daugiau apie neapykantos kalbą skaitykite čia).

Kaip galėčiau prisidėti prie šios neteisingos etiketės nukenksminimo?

Rašykite dienraščiams. Perskaitę straipsnį, kuriame kitaip mąstantys žmonės yra pavadinti „homofobais“, rašykite pačiam dienraščiui. Tylėjimas, numojimas ranka nėra teisingiausias sprendimas.

Jeigu jus dėl savo deramai, taikiai išsakytų pažiūrų ar tikėjimo, pavadino „homofobu“, jus dėl to diskriminuoja, išsisaugokite įrašus ir parašykite mums (stoplgbtpropaganda@gmail.com).

Susipažinkite su savo teisėmis – pagal LR Konstitucijos 26 straipsnį visi Lietuvos piliečiai turi teisę viešai išpažinti ir mokyti savo tikėjimo (krikščionybė yra vienareikšmiška homoseksualių santykių atžvilgiu). Žmogus neturėtų būti niekaip pravardžiuojamas, jei viešai išpažįsta savo tikėjimą. Pagal BK 170 straipsnį visi Lietuvos piliečiai (visi = visi) yra apsaugoti nuo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos. BK 154 straipsnis nurodo, kad už neteisingos informacijos apie kitą žmogų skleidimą viešoje erdvėje (kai ta informacija gali paniekinti arba pažeminti tą žmogų) yra taikoma bauda arba laisvės atėmimas. CK 2.24 kalba apie žmogaus garbės ir orumo gynimą.

Tad būkime budrūs ir informuoti.