Nors neapykantos kalbos ribos yra labai netvirtai apibrėžtos, tačiau visgi daugeliu atveju LGBT naudojama „homofobo“ etiketė yra neapykantos kalba. Ypač, kai taip pavadinamas kiekvienas garsiai pasisakęs krikščionis. Kodėl? Nes kiekvienas tikintysis turi LR Konstitucijos garantuotą teisę laisvai pasirinkti ir viešai išpažinti bet kurią religiją. Tai jo teisė. Jeigu jo tikėjimas turi aiškiai nustatytą homoseksualizmo apibūdinimą, jis turi teisę šį veiksmą įvardinti būtent taip, kaip tai įvardina jo praktikuojama ir išpažįstama religija. Jei dėl savo išpažįstamos religijos žmogus yra pavadinamas homofobu, tai yra neapykantos kalba. Dar kartą primename neapykantos kalbos definiciją:

Neapykantos kalba yra bet kokia neapykantos ir prievartos, nukreiptos į asmenį ar jų grupę, kurstymo, skleidimo ar pateisinimo forma, pagrįsta tam tikrais požymiais, pavyzdžiui, lytimi, lytine orientacija, rase, etnine grupe, tautybe, kalba, socialine padėtimi, religija ar kitais įsitikinimais.

Kodėl krikščionys turi teisę išsakyti savo įsitikinimus, o LGBT neturi? Atkreipkite dėmesį į labai subtilų skirtumą! Kai krikščionys cituoja (ir jei cituoja teisingai) Dievo Žodį, jie žmogaus niekaip nepažemina, nes žmogaus niekaip nepavadina, o pavadna tik atliekamą veiksmą – homoseksualūs santykiai yra pasibjaurėjimas. Kai dėl tokio pasisakymo LGBT priklijuoja tikinčiajam homofobo etiketę, tai liečia ne veiksmą, o patį žmogų ir čia prasideda neapykantos kalba.

Vertėtų susipažinti su BK 170 straipsniu, pagal kurį Lietuvoje ir būtų vykdomas teisiminis procesas:

1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

BK 170 straipsnis galioja visoms „stovykloms“. Būkime budrūs ir atidūs.