Ačiū Dievui, vis dar turime laisvę tikėti. Krikščionys – labiausiai paplitusi tikinčiųjų grupė pasaulyje. Pagal 2011 m. atliktą Lietuvos gyventojų surašymą paaiškėjo, kad iš 3,043,429 apklaustų gyventojų 2,525,120 save įvardino kaip krikščionis (tai 82% visų Lietuvos piliečių – žymi dauguma)! Visame pasaulyje (Lietuva ne išimtis) krikščionys savo tikėjimą remia Dievo Žodžiu (Šventasis Raštas, Biblija). Ištisos kartos tikinčiųjų savo gyvenimą gretina ir keičia pagal Dievo Žodį. Tai yra: tikintieji sąmoningai renkasi mylėti savo artimą, mylėti Dievą, laiminti priešus, ugdo kantrybę, nuolankumą, romumą, susivaldymą ir t.t.

Krikščionio kalba turėtų atspindėti Dievo Žodžio tiesas – tai yra krikščioniško gyvenimo pamatas. Jei krikščionis vagystę, melagystę, žmogžudystę, girtuokliavimą, godumą, svetimavimą pavadintų nuodėme, tai būtų visiškai normalu, nes būtent taip tokį elgesį vadina Dievo Žodis. Ar pavadinti žmogaus godumą nuodėme yra neapykantos kalba? O pavydą? Tikrai ne, nes ir Dievo Žodis šiuos veiksmus vadina nuodėme. Žmonės, kurie pavydi arba yra godūs, yra laisvi tokie būti, tačiau tai nepadaro jų teisiais. Tai, kad pavyduoliai labai nori ir yra laisvi pavydėti ir geisti artimo turto ar artimo žmonos, vyro, neduoda jiems teisės to daryti ir nepadaro jų teisiais.

Galėtume ginčytis, kad nevaldomas pavydas, godumas yra patologija, smegenyse esančių jungčių sutrikimas, įgimta charakterio yda, tačiau jokie argumentai nenuginčys, kad Dievo Žodis pavydą ir godumą vadina nuodėme. Taip, tai nemalonus, kontroliuojantis, žmogaus gyvenimą žalojantis jausmas, kurį dažnai lydi polinkis nevaldomai išlaidžiauti, vogti, persivalgyti, sugulti su kažkieno žmona ar vyru. Tačiau juk nepulsim keisti šalies įstatymų tam, kad įteisinti godumą, pavydą ir kad  pavyduoliai pasijaustų geriau, priimtiniau. Ir tuo labiau nepyksim, kai tokį elgesį pavadinsim tikruoju vardu – nuodėme.

Lygiai tokią pačią loginę seką pritaikome homoseksualizmui. Krikščionis, kuris savo gyvenimą remia Dievo Žodžiu, turi teisę jį ir cituoti, ir išpažinti, ir deklaruoti. Tikėjimo laisvė kol kas yra ginama mūsų šalyje. Dievo Žodyje aiškiai parašyta, kad Dievas homoseksualizmą vadina pasibjaurėjimu ir nuodėme. Štai pateikiame Rašto citatas:

Kunigų 18:22
Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi: tai yra pasibjaurėjimas.

Angliškas vertimas: You shall not lie with a male as with a woman; it is an abomination.

Žodžio pasibjaurėjimas (angl. abomination) reikšmė originalo kalboje: tôʿēḇâ (hebr.) bjaurus dalykas, nešvarus dalykas, nepadorus dalykas.

Anglų kalba išverstas žodis abomination kalba apie tai, kad toks veiksmas (šiuo atveju vyro sugulimas su vyru) yra nedoras, piktas, šlykštus, niekšiškas, bjaurus, koktus (žodžio abomination definicija ir sinonimai). Žodis abomination reiškia bjaurystę (stipriausia įmanoma forma).

Tad, jeigu krikščionis pasako, parašo ar kitaip komunikuoja, kad Dievo Žodis lytinius santykius tarp dviejų vyrų laiko šlykščiais, jis cituoja Dievo Žodį ir tai nėra neapykantos kalba. Tačiau, jeigu žmogus sako, kad vienas su kitu santykiaujantys vyrai yra šlykštūs, bjaurūs ir pan, tuomet tokią retoriką būtų galima argumentuoti kaip neapykantos kalbą. Kodėl? Nes Dievas nevadina žmogaus šlykščiu ar bjauriu, Jis taip vadina atliekamą veiksmą, bet ne žmogų. Pagal Dievo Žodį žmogų galima vadinti nuodėmingu, pražuvusiu, išgelbėtu, neišgelbėtu, laisvu, nelaisvu, bet jokiais būdais ne bjauriu, šlykščiu, apsigimusiu ir pan.

Lygiai taip kaip negalima riboti žmogaus tikėjimo laisvės, negalima ir „krikščionio“ etikete pridengti keiksmų ir apvardžiavimų nukreiptų į kitą asmenį. Krikščionis turi teisę cituoti Dievo Žodį ir tai nebus neapykantos kalba, tačiau cituodamas jis turi žinoti, ką cituoja, o ką perfrazuoja, kur baigiasi objektyvi tiesa ir prasideda kartėlis, įsiskaudinimas.

Apačioje pateiksime dar kelias Rašto vietas:

Kunigų 20:13
Jei vyras sugultų su vyru kaip su moterimi, abu bjauriai nusikalstų ir abu turi mirti.

Romiečiams 1:18-28
18 Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu.
19 Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė.
20 Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami.
21 Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo.
22 Vadindami save išmintingais, tapo kvaili.
23 Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus.
24 Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus.
25 Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen!
26 Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai.
27 Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą.
28 Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera.

1 Kor 6:9-10
9 Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai,
10 nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.

1 Timotiejui 1:8-11
8 O mes žinome, jog įstatymas geras, jeigu kas teisingai juo naudojasi,
9 suprasdamas, kad įstatymas nėra skirtas teisiajam, bet nusikaltėliams ir neklusniems, bedieviams ir nusidėjėliams, nešventiems ir šventvagiškiems, tėvažudžiams ir motinžudžiams, žmogžudžiams,
10 paleistuviams, homoseksualistams, vergų pirkliams, melagiams, priesaikos laužytojams ir viskam, kas priešinga sveikam mokymui
11 pagal palaimintojo Dievo šlovingąją Evangeliją, kuri man yra patikėta.

Taip pat verta paskaiyti Sodomos ir Gomoros istoriją iš Padžios 19 skyriaus
1 Kai du angelai vakare atėjo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.
2 Jis tarė: „Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu“. Bet jie atsakė: „Ne, mes nakvosime gatvėje“.
3 Jis taip maldavo juos, kad jie užsuko pas jį ir įėjo į jo namus. Jis paruošė jiems vaišes, iškepė neraugintos duonos, ir jie valgė.
4 Jiems dar neatsigulus, visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus.
5 Jie pašaukė Lotą ir tarė: „Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume“ („pažinti“ reiškia „lytiškai santykiauti“).
6 Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris,
7 tarė: „Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai!
8 Aš turiu dvi dukteris, kurios dar nepažino vyro. Leiskite man jas išvesti pas jus ir darykite su jomis, kaip jums patinka. Tik tiems vyrams nieko nedarykite, nes jie atėjo po mano stogu“.
9 Bet jie tarė: „Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais“. Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris.
10 Tačiau vyrai savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris.
11 O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų.

Taigi, kaip matome iš aukščiau paminėtų eilučių iš Dievo Žodžio, homoseksualizmas krikščionybėje yra laikomas nuodėme ir yra minimas tarpe kitų nuodėmių – kaip antai paleistuviai, vergų pirkliai, žmogžudžiai ir pan. Lytiniai santykiai tarp vyrų yra laikomi pasibjaurėjimu. Lietuvoje 82 % gyventojų save laiko krikščionimis, vadinasi visi minėtieji 2,525,120 piliečių gali homoseksualius santykius (ne pačius žmones) pavadinti bjauriais, nuodėmingais ir tai nebus neapykantos kalba – tai bus daugumos išsakytas tikėjimas ir Biblinė pozicija.  

LR Konstitucija, 26 straipsnis
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.